- kvaitinti
- kvai̇̃tinti vksm. Nepàkeliamas kar̃štis kvai̇̃tino žmónes.
.
.
kvaitinti — kvaĩtinti, ina, ino 1. caus. kvaisti 1: Supimas kvaĩtina galvą DŽ. Studentas darė įspūdį, kad jį amžinai kvaitina vienoks ar kitoks juslinis sutrikimas rš. kvaĩtinamai adv.: Jis kalbėjo kvaitinamai greitai ir dusliu balsu rš. Kvaitinamai ūžė… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkvaitinti — apkvaĩtinti tr. pritrenkti, apsvaiginti, apkvaišinti: Kap kukšterė[jo] galvon – ir apkvaitino Rod. Aš jo neužmušiau, tik apkvaĩtinau Lš. Einu, aš jas apkvaĩtinsiu: duosiu ir išvysiu Arm. Perkūnijos trenksmas apkvaitino žmones rš. Saulė mane… … Dictionary of the Lithuanian Language
kvaišinti — 1 kvaišinti, ina, ino tr., kvaišìnti, ìna, ìno Vb 1. kvailinti, mulkinti: Sudraustų, sutrenktų, ir liautųsi ta apsimetėlė piktinus ir kvaišinus žmones S.Čiurl. Ji dukterį kvaišina Rk. 2. DŽ vadinti kvaiša. 3. NdŽ svaiginti, kvaitinti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
smaračyti — ×smarãčyti, ija ( yja), ijo ( yjo) (nlt.) tr. JI84 svaiginti, kvaitinti. | refl.: Jis karčemo[je] smarãčijos, kol apsismaračijo, t. y. apsigėrė J … Dictionary of the Lithuanian Language
sukti — sùkti, a, o ( ė) 1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė … Dictionary of the Lithuanian Language
tvaikinti — 1 tvaikinti, ina, ino KŽ, tvaĩkinti NdŽ; Rtr 1. tr. NdŽ, KŽ daryti dvokiantį, smardinti. 2. intr. Rtr, NdŽ skleisti bjaurų kvapą, smirdėti. 3. tr. KŽ svaiginti, kvaitinti. tvaikinti; sutvaikinti … Dictionary of the Lithuanian Language